Nesunku pastebėti, kaip ilgą laiką gamtos apsuptyje gyvenusių žmonių sveikatą paveikė urbanizacija ir patogesnis gyvenimo būdas. Nors dauguma miesto gyventojų vis dar instinktyviai jaučia poreikį pabūti gamtoje, tik dabar pradedama suprasti tikroji buvimo gamtoje reikšmė ir nauda fizinei bei psichologinei savijautai.
Vos 40 metų Japonijoje vystoma Shinrin-Yoku terapija, dar žinoma kaip ,,miško maudynės”, jau pripažinta vienu pagrindinių prevencinės medicinos įrankių. Remiantis Japonijos ir Pietų Korėjos mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, kasdienis 40 minučių trukmės pasivaikščiojimas miške ne tik pakelia nuotaiką, bet ir skatina parasimpatinės nervų sistemos aktyvumą – mažina stresą, sukeliantį tokius negalavimus, kaip galvos skausmas, padidėjęs kraujo spaudimas ar širdies darbo sutrikimai.
Tyrimuose pastebima ir miško maudynių įtaka imuninei sistemai – mažesnis kortizolio lygis kraujyje reiškia, jog žmogaus organizmas gamina mažiau streso hormonų, blokuojančių imuninei sistemai ypač svarbias, natūraliomis žudikėmis (NK) vadinamas ląsteles, todėl akivaizdžiai gerėja ir imuninės sistemos veiklos požymiai. 2007-aisiais metais atlikto tyrimo duomenimis, kelias valandas per dieną miške praleidžiantys asmenys NK ląstelių kiekį kūne padidino net 50%.
Nustatyta, jog miško terapijos gydomasis poveikis taip pat pasireiškia sumažėjusiu kraujo spaudimu bei širdies susitraukimų dažniu, nuslopinta simpatine nervų sistema, atsakinga už stresą keliančias funkcijas, suaktyvėjusia parasimpatine nervų sistema (veikiančia raminančiai bei aktyvinančia imuninę ir virškinimo sistemas), pagerėjusia miego kokybe, sumažėjusiu nerimu, greitesniu mąstymu bei pagerėjusia dėmesio koncentracija.
Oficialiai ši eko terapija, dar vadinama gamtos terapija, yra kilusi iš eko psichologijos mokslo, teigiančio, jog žmogaus psichologija yra tiesiogiai susijusi su aplinka. Ji vadovaujasi labai paprasta idėja – laiko leidimas gamtoje padeda ne tik atsipalaiduoti ir pailsėti, bet gauti ypatingos, ne tik psichologinei, bet ir fizinei žmogaus būklei naudingos energijos. Pagrindiniai jos šaltiniai –miške augantys medžiai: eglės, pušys, ąžuolai, drebulės, klevai ir kiti miško augalai.
Dar prieš kelis dešimtmečius išsiaiškinus, jog žaliuojant medžiams išskiriamas natūralus, antibakterinių savybių turintis chemikalas fitoncidas. Jis augalų tarpe veikia kaip apsauga nuo parazitų ar kenkėjų, pozityviai veikia žmogaus imuninę sistemą. Todėl miškingose vietovėse pradėtos steigti sanatorijos bei gydymo įstaigos. Dabar jau žinoma, jog šis eterinis aliejus slopina grybelines, bakterines infekcijas, aktyvina kraujo ląsteles limfocitus ir baltymus, o jo poveikis imuninei sistemai po miško terapijos išlieka iki 7 dienų
Nors pats terapijos procesas atrodo labai paprastas ir prieinamas kiekvienam norinčiam, terapijos nauda toli gražu nėra paprasta. Miško terapijos metodas buvo žinomas bei praktikuojamas dar gilioje senovėje (praeito amžiaus literatūra byloja, kaip lietuviai nuo seno garbina medžius, mišką, gamtą), tačiau skirtumas tas, jog dabar sveikatos ir psichologinės būklės gerinimas minėtu būdu jau yra įrodytas mokslinių tyrimų. Vis dažniau nepakeičiamą terapijos poveikį atranda ne tik gamtos grožio ir ramybės išsiilgę miestiečiai, tačiau ir žmonės, dėl ligos ar kitų priežasčių išgyvenantys sunkų laikotarpį. Siūlome su šia unikalia gamtos galia susipažinti ir Jums, pabandyti iš naujo atrasti dar senovėje puoselėtas vertybes, o į kiekvieną progą daugiau laiko praleisti gamtoje pažvelgti ne tik kaip į atsipalaidavimą, bet ir galimybę būti sveikesniems visomis įmanomomis prasmėmis.
Gamtos terapijos programa
Kviečiame praleisti savaitgalį miške tarp Akmenos upės ir Kasučių ežero šimtamečių ąžuolų apsuptyje. 5 km žygis po įdomiausias miško vietas, miško vonių pratimai, nakvynė miške palapinėse pakabintose tarp medžių arba sodybos nameliuose. Galimybė išbandyti bičių terapijos namelį.